Gabaus vadovo pozymiai

                                   Turinys

             1. Vadovo s?voka.........2
             2. Vadovo darbo specifika....3
             3. Vadovo lyderio funkcijos.4
                 1. Personalo veiklos organizatorius4
                 2. Grup?s aukl?tojas....4
                 3. Elgesio pavyzdys....5
                 4. Psichoterapeutas.....5
                 5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras..5
                 6. Grup?s simbolis......5
                 7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas...5
                 8. Atsakomyb?s ne??jas..6
                 9. Novatorius..6
                10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas..6
                11. Treneris...7
             I?vados...8
             Naudota literat?ra..9



                              1. Vadovo s?voka

        Vadovai  apib?dinami  labai  ?vairiai.  Vieni  teigia,  kad  vadov?
funkcija  yra   sprendimo   pri?mimas   visais   valdymo   aparato   veiklos
svarbiausiais klausimais, ?skaitant ir pavald?i? objekt? valdym?, ir  paties
aparato  darbo  organizavim?.  Kiti   autoriai,   be   ?galiojim?   priimti
sprendimus, ? pirm?j? viet?  i?kelia  tokius  vadovavimo  veiklos  aspektus,
kaip atsakomyb? u? valdymo proceso eig? ir rezultatus.  Kai  kurie  autoriai
pagrindu  laiko  vadovo  darbo  srit?:  Vadovai  koordinuoja  ir  nukreipia
atskir? valdymo aparato grand?i? ar vykdytoj? darb?,  vadovauja  gamybiniams
padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamyb?  ir  viso  personalo  veikl?,
vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius u?davinius.
   Vadovas    tai  ?mogus,  galintis   priimti   sprendimus   pagal   savo
kompetencij? ?vairiose jam patik?to personalo  veiklos  srityse,  atsakingas
apskritai  u?  valdomo  padalinio  rezultatus,   veikiantis   jam   patik?t?
personal? per savo padalinius.
   Valdymo teorijos pradininkas A.  Faijolis  teig?,  kad  pirmoji  s?lyga,
keliama  ?mon?s  vadovui,  -  b?ti  geru  administratoriumi,  t.y.  sugeb?ti
atlikti ?ias pagrindines valdymo funkcijas:
      . numatyti,
      . organizuoti,
      . tvarkyti,
      . derinti,
      . kontroliuoti.
   Antroji  s?lyga    kompetetingumas,  t.  y.  vadovas  privalo  i?manyti
specialias ?mon?s funkcijas.
   I?skiriami tokie gabaus vadovo bruo?ai:
     1. Gabus vadovas (profesionalas) vis?  pirma  orientuojasi  ?  ?mones,
        gerai ?ino, jog darb? atlieka ne ma?inos, o ?mon?s.  Kad  ir  kokia
        tobula b?t? technika, be ?moni?  ji  neveikia  ir  yra  nenaudinga.
        Tod?l gabus  vadovas  daugiausia  pastang?  skiria  ?moni?  veiklai
        organizuoti, planuoti ir  kontroliuoti.  Stengiasi  geriau  pa?inti
        pavaldinius,  geruosius  ir  silpnuosius  j?  bruo?us  ir   remiasi
        personalo i?mintimi.
     2. Orientuojasi ? kiekvien? ?mog?. Norint valdyti ?kinius procesus (ir
        ne tik juos), b?tina perprasti individualias  kiekvieno  darbuotojo
        savybes.  Nuo  j?  ugdymo,  nukreipimo  ir  pripa?inimo   priklauso
        entuziazmas,  darbo  kokyb?  ir  efektyvumas.  Gabus  vadovas  daug
        d?mesio  skiria  kiakvienam  ?mogui,  stengiasi  ir  moka   prieiti
        individualiai,   nuo?ird?iai   domisi   pavaldinio   gyvenimu,   jo
        r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis. Orientuodamasis ?  kit?  ?mog?,
        gabus vadovas ypa? atidus jauniems darbuotojams.
     3.  Ai?kiai  ir  konkre?iai  paskirsto  pareigas  ir  atsakomyb?,  nes
        suvokia,  kad  pats  visko  neapr?ps,   vienas   visko   nepadarys.
        Paskirstydamas pareigas ir  atsakomyb?,  perduodamas  savo  teises,
        ugdo  pavaldini?  aktyvum?,  atsakomyb?,  iniciatyv?  ir   k?rybin?
        po?i?r? ? pareigas ir darb?.



                          2. Vadovo darbo specifika

   Pateikti ?vair?s apib?dinimai  leid?ia  i?skirti  ?iuos  vadov?  veiklai
b?dingus elementus:
      . valdymo objekto ypatumus,
      . vadov? darbo pob?d?,
      . vadov? teisin? status?.
   ?iuolaikin?s gamybos valdymo specifik? sudaro tai, kad  vadovai  valdom?
proces? veikia ne tiesiogiai, bet  per  jam  pavald?  personal?.  Darbas  su
?mon?mis reikalauja i? vadovo, be asmenini? savybi?,  psichologijos,  etikos
ir kit? sri?i? ?ini?. Kaip tik valdymo objektas  ?mon?s  i? esm?s  nulemia
vadov? darbo pob?d?. Skiriami trys pagrindiniai  vadov?  darbo  komponentai:
socialinis aukl?jamasis, gamybinis ekonominis ir organizacinis valdymo.
   Socialin? aukl?jamoji vadovo veikla rei?kia, kad vadovas  yra  personalo
organizatorius  ir  aukl?tojas.  Nuo  vadovo  asmenini?  savybi?  ir   ?ini?
priklauso socialiniai darbuotoj? santykiai, personalo darbo s?km?. D?l  savo
autoriteto  (formalaus  ar  fakti?ko),  vald?ios  statuso  ir  kit?  savybi?
vadovas turi dideles galimybes formuojant jam patik?t? pesonal?,  pavaldini?
santykius. Vadovas aktyviai kei?ia jam  patik?t?  personal?  norima  linkme.
Pagrindinis  ?iuolaikini?  valdymo   teorij?   teiginys      vadovo   darbe
aukl?jamasis elementas, jautrumas  ?mon?ms,  j?  poreikiams  ir  l?kes?iams,
moralin?s savyb?s  lygiai tiek  pat  svarbios  kaip  ir  vadovo  profesin?s
savyb?s.
   Spr?sdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius  valdymo  klausimus,
vadovas veikia kaip valdomosios ir  valdan?iosios  sistemos  organizatorius.
Darbas   kiekviena   min?t?ja   kryptimi   reikalauja   atitinkamos   vadovo
kvalifikacijos:  ?iuolaikin?mis  s?lygomis   vadovas   ne   tik   pareigyb?,
vadovaujan?ios  pareigos    tai  ypatinga  profesija.  Informacijos  gausa,
daugyb? sprendim?  variant?  reikalauja  perprasti  ?iuolaikin?  skai?iavimo
technik?,  matematinius  metodus,  valdymo  sprendim?  pri?mimo  proced?ras.
Nauji   reikalavimai   i?kyla   ir   padid?jus   pavaldini?   kult?rai    ir
i?simokslinimui.



                         3. Vadovo lyderio funkcijos

   Visur, kur tik sueina daugiau kaip  du  ?mon?s,  kyla  lyderio  problema.
Lyderis  tai ?mogus,  savo  autoritetu  darantis  ?tak?  personalui.  Labai
gerai, kai abu statusai  vir?ininko ir lyderio  sutampa.
   Vadovo lyderio  vieta  grup?je  ypatinga,  o  funkcijos  ?vairios.  Ypa?
ry?kios ?ios:
      . personalo veiklos organizatorius,
      . grup?s aukl?tojas,
      . elgesio pavyzdys,
      . psichoterapeutas,
      . personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras,
      . grup?s simbolis,
      . personalo interes? rei?k?jas ir gyn?jas,
      . atsakomyb?s ne??jas,
      . novatorius,
      . ?aidimo taisykli? pa?eid?jas,
      . treneris.



                    3.1. Personalo veiklos organizatorius

   Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padar? pats, o pagal
tai, kaip organizavo darb?, kad kiti, jo vadovaudami,  padaryt?  daugiau  ir
geriau.
   Vadovo vieta valdymo  sistemoje  nusakoma  kit?,  jam  pavald?i?  ?moni?
pastang? telkimu tam, kad  kiekvienas  gal?t?  maksimaliai  atskleisti  savo
sugeb?jimus. A. Faijolis valdym?  apibr??ia  taip:  Valdymas  yra  ko  nors
darymas kit? rankomis. Tod?l ir i? vadovo lyderio, kaip  personalo  veiklos
organizatoriaus, reikalaujama sugeb?ti ir racionaliai i?d?styti  darbuotojus
gamybos procese, laiku ir  tinkama  forma  i?kelti  grup?s  nariams  tiksl?,
??iebti motyv? siekti ?io tikslo, pasteb?ti  br?stan?ias  problemas  ir  jas
perduoti spr?sti kitiems, kontroliuoti veikl?.
   Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaud?iai siejasi su specialisto  s?voka.
Keldamas  pavaldiniams  tikslus,  vadovas  turi  nurodyti  ne  tik   bendrus
u?davinius, bet ir konkre?iai:
      . k? reikia padaryti,
      . kaip metodi?kai atlikti,
      . kiek tai pareikalaus laiko ir kt.
   Pagaliau vadovas tikrina  pavaldini?  darb?,  instruktuoja.  Suprantama,
?iam vaidmeniui atlikti vadovas turi b?ti ir geras specialistas.
   Be to, grup?s veiklos procese lyderis paprastai b?na tas ?mogus, ?  kur?
da?niausiai kreipiamasi kaip ? patikimos informacijos ?altin?.

                           3.2. Grup?s aukl?tojas

   Nagrin?jant  bet  kur?   gamybin?   personal?,   reikia   remtis   dviem
pagrindiniais kriterijais, nusakan?iais jo veiklos efektyvum?:
      . ?io personalo produktyvumu,
      . jo nari? pasitenkinimo savo grupe laipsniu.
   Vadovas yra  savo  organizacijos,  savo  valstyb?s  ir  savo  visuomen?s
interes? rei?k?jas, vykdytojas. ?i funkcija glaud?iai susijusi su  aukl?tojo
vaidmeniu.
   Koks mokytojas, tokie ir mokiniai. Kiekvienas vadovas, kurdamas  darbo
aplink?, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir  kitiems  ?mon?ms.  Darbas
su  ?mon?mis   reikalauja,   kad   vadovas   pa?int?   juos   ir   bendraut?
individualiai. Bendravimas atsi?velgiant ? am?i?, lyt? ir psichikos  savybes
yra viena pirm?j? vadovo darbo s?km?s s?lyg?.
   Vadovas kaip  aukl?tojas  ugdo  auk?tas  pilietines,  moralines,  etines
pavaldini? savybes,  draugi?kus  santykius  personale,  tarpusavio  pagalb?,
aktyvum?, s?moningum?,  principingum?,  nepakantum?  netvarkai  ir  kt.  ?is
vaidmuo reikalauja, kad ir pats vadovas rodyt? auk?tos moral?s pavyzd?.

                            3.3. Elgesio pavyzdys

   Vadovo ?odis kilnus, ta?iau jis toks tik tada, kai nesiskiria nuo darb?.
Jokie nuopelnai, akiratis ir kt. neturi  reik?m?s,  jeigu  vadovo  skelbiami
??kiai ir moral?s principai nebus  paties  gyvenimo  ir  veiklos  principai.
Asmeninis pavyzdys  vienas svarbiausi?  vadovo  bruo??  ir  funkcij?.  Savo
pavyzd?iu  drausmingumu, k?rybi?kumu, atsakomybe u? darb?,  tvirta  morale,
pagarba bendradarbiams, tvarkingumu vadovas aukl?ja personal?.

                            3.4. Psichoterapeutas

   Su aukl?jimo funkcija  glaud?iai  siejasi  ir  psichoterapin?  funkcija.
Darbe ir asmeniniame gyvenime  pasitaiko  nes?kmi?,  nelaiming?  atsitikim?,
konflikt?,  susiklosto  aplinkybi?,  kelian?i?  nemaloni?,  o   kartais   ir
liguist? i?gyvenim?. Vadovo pareiga pad?ti  grup?s  nariams,  patekusiems  ?
tokias nemalonias b?senas. Tai  jis  gali  padaryti  leisdamas  pavaldiniams
i?sipasakoti savo nes?kmes, atleisdamas  neesminius  tr?kumus,  nu?viesdamas
palanki? perspektyv?, pralinksmindamas s?mojumi ir pan.

              3.5. Personalo nari? tarpusavio santyki? arbitras

   Arbitro vaidmen? vadovas atlieka tada, kai b?tina tvarkyti  kokius  nors
gamybinius  reikalus.  Kasdien?je  praktikoje  ?vairi?   klausim?,   kuriuos
privalo  spr?sti  vadovas  labai  daug.  Tai   pamainumo   grafikai,   darbo
organizavimas ir apmok?jimas, ?vairios personalo  nari?  buities  problemos.
J? sprendimas reikalauja, kad vadovas ?inot? ne  tik  tam  tikras  taisykles
bei instrukcijas,  bet  ir  personale  nusistov?jusias  tradicijas.  Arbitro
vaidmuo  ypa?  ry?kus,  kai  kyla  konflikt?    vadovui   privalu   giliai,
ne?ali?kai suprasti nesutarimo ar konflikto prie?astis.

                            3.6. Grup?s simbolis

    Vadovas yra oficialus grup?s asmuo, atstovaujantis  visai  grupei:  jos
protui, valiai, interesams ir kt. Tod?l vadovo grup?s simbolio vaidmen?  jos
nariai suvokia kaip:
      . vienas i? m?s?;
      . ?mogus, pateisinantis m?s? viltis;
      . galintis s?kmingai organizuoti narius grup?s u?daviniams sp?sti.
   ?i funkcija glaud?iai siejasi su atstovavimu, kuris  prakti?kai  rei?kia
vadovo dalyvavim? pasitarimuose, konferencijose, ?vairiuose  renginiuose  ir
kt. Toks atstovavimas vadovui duoda daug naudingos  informacijos,  kelia  jo
atstovaujamos grup?s autoritet?. Vadovas turi rasti laiko  tiems  renginiams
ir nepavesti ?io vaidmens kitiems. Atstovaujant vadovui da?nai  reikia  b?ti
ry?ininku   ar   tarpininku   vietin?se,   valstybin?se   ir   visuomenin?se
strukt?rose.  Tod?l  ?i  funkcija  reikalauja,  kad  vadovas  mok?t?   vesti
derybas, pokalb?. B?tina pabr??ti, kad grup?s nariams ne vis  tiek,  kas  ir
kaip  jiems  atstovauja.  Galime   prisiminti,   kaip   nejaukiai   jaut?m?s
renginyje,  kuriame  m?s?  vir?ininkas  kalb?jo   padrikai,   neai?kiai   ir
neri?liai. Atrod?, lyg patys taip kalb?jome.

                  3.7. Grup?s interes? rei?k?jas ir gyn?jas

   Kai  kada  auk?tesniuose  valdymo  lygiuose  susiformuoja   neteisingas,
vienpusi?kas,   ?emesn?s   grandies   ar   darbuotojo   darbo    vertinimas.
Atstovaujamos grup?s vadovas, objektyviai  spr?sdamas  apie  darb?,  privalo
apginti  grup?,  siekti,  kad  auk?tesnis  vadovas  teisingai  vertint?  jos
veikl?. Tyrimai rodo, jog vadovo autoritetui didel? ?tak? daro jo  dr?sa  ir
sugeb?jimas apginti grup?, t.y. atlikti grup?s interes? rei?k?jo  ir  gyn?jo
funkcij?.

                         3.8. Atsakomyb?s ne??jas

Vadovo darbas ne tik savaranki?kas, bet ir  atsakingas.  Viena  jo  ypatybi?
ta, kad vadovas atsako ne tik u? savo darb?, bet ir  u?  pavaldini?  veikl?,
jos rezultatus. ?i atsakomyb? ?vairi:
      . moralin?,
      . profesin?,
      . teisin?,
      . netgi baud?iamoji.
   Kiekvieno gamybinio personalo vadovo b?tina savyb?  yra  giliai  suvokti
atsakomyb?s platum? ir i? jos pozicij?  savo vaidmen? personalo gyvenime.
   Vadovo kaip atsakomyb?s ne??jo vaidmuo  nerei?kia,  kad  vadovas  turi
atsakyti u? visus ir u? visk?. Darbuotojui,  jo  elgesiui  daro  ?tak?  daug
veiksni?:
      . tradicijos,
      . ?eima,
      . asmenyb?s savyb?s,
      . i?simokslinimas,
      . priklausymas ?vairioms organizacijoms ir kt.
   Jo elgesiui poveik? daro ir vadovas. Ta?iau ta  ?taka    tik  viena  i?
daugelio, tod?l negalima atsakomyb?s u? pavaldinio  elges?  suversti  vienam
asmeniui. U?  individuali?  gamybini?  u?duo?i?  nevykdym?,  darbo  drausm?s
normos pa?eidimus, aplaidum? ar kenkim? kiekvienu atveju atsako  vykdytojas.
Bet u? visos grup?s darbo rezultatus atsako jos vadovas.
    Reikia pasakyti, jog pasitaiko vadov?, kurie  neblogai  atlieka  grup?s
simbolio ir atsakomyb?s  ne??jo  vaidmen?,  kai  segami  medaliai,  o  kai
reikia atsakyti u? skyriaus arba u? savo darb?, vadovo  nematyti.  Tada  jis
visokiais galimais kompromisais stengiasi i?vengti  atsakomyb?s  ir  rodo  ?
visus kitus, tik ne ? save.

                               3.9. Novatorius

   Vadovo kaip novatoriaus vaidmuo rei?kiasi jo  sugeb?jimu  i?kelti  nauj?
id?j?, rasti nauj? b?d? gamybiniai  u?duo?iai  atlikti  ir  mok?jimu  naujas
id?jas ?gyvendinti prakti?kai. Novatoriaus vaidmuo reikalauja i?  vadovo  ir
didelio takto, ypa? naujoje vietoje, naujose pareigyb?se. Prad?damas  dirbti
vadovas neturi kritikuoti savo  pirmtako  ir  susiformavusi?  organizacijoje
tradicij?.
   Nor?damas  b?ti  novatoriumi,   vadovas   pats   turi   mokytis,   kelti
kvalifikacij?. Jis negali b?ti pana?us ? stovin?i? prie kelio rodykl?,  kuri
rodo keli? kitam, o pati lieka vietoje. Novatoriaus  vaidmuo  reikalauja  i?
vadovo  ?inoti,  jausti,   numatyti   vadovaujamo   personalo   ateit?,   jo
perspektyv?. A. Faijolis ra??, kad svarbiausia valdymo funkcija   numatyti,
kitaip sakant, nusp?ti organizacijos ateit?, personalo  kitimo  tendensijas.
Ir b?simuosius  pakitimus  grup?s  nariams  vis?  pirma  turi  pasakyti  jos
vadovas.

                     3.10. ?aidimo taisykli? pa?eid?jas

   Vadovas  atlieka  dar  vien?  ?domi?  funkcij?     ?aidimo   taisykli?
pa?eid?jo. Kiekvienas vadovas turi didesn? u? pavaldinius neformali?  teis?
tam tikrose ribose nepaklusti veikian?ioms administracin?ms normoms.  Da?nai
vadovai, naudingumo ar kito motyvo skatinami, ne tik  pa?eid?ia  veikian?ias
?aidimo taisykle, bet ir t?  pa?eidim?  padaro  grup?s  veiklos  taisykle.
Kadangi formalios strukt?ros institucijos ir reglamentai nesp?ja keistis  su
kintan?iomis realiomis s?lygomis, toks  taisykli?  pa?eidimas  neretai  b?na
naudingas, o j? pa?eid?jas atlieka reformuotojo, novatoriaus vaidmen?.

                               3.11. Treneris

   Vadovas personale turi dar vien?  vaidmen?:  yra  arba  treneris  arba
?aid?jas. Suomi? valdymo specialistai nurodo, kad vadovas ?aid?jas  gali
pasiekti auk?t?, ta?iau trumpalaiki? rezultat?, o vadovas treneris  siekia
tolimo, bet stabilaus efektyvumo.
                                   I?vados

   Vadovauti ?mon?ms    mokslas  ir  menas.  Kiekvienas  veiksmas  valdyme
susij?s su kit? ?moni? veiksmais, kurie pasirei?kia  tam  tikromis  teis?mis
ir pasekm?mis. Vadovo tikslas  siekti,  kad  ?mon?s  personalas  ?gyvendint?
bendrus organizacijos tikslus ir u?davinius.  Vadovas  turi  tur?ti  ne  tik
teises, bet ir autoritet?. Tai    savyb?  ?tikinti,  paveikti,  kad  ?mon?s
padaryt? tai, ko i? j? reikalaujama. Vadovas neturi leisti,  kad  asmeniniai
interesai trukdyt? pasiekti bendr?  tiksl?.  ?mogus,  kur?  likimas  pa?auk?
b?ti vadovu, turi giliai ir nuo?ird?iai dom?tis savo  darbuotojais.  Vadovas
netur?s autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo  kontaktai  su  darbo
partneriais bus  nenormal?s.  ?moni?,  bendrovi?  savininkai  ie?ko  vadov?,
kurie  yra  autoritarinio   tipo,   link?   asmeni?kai   spr?sti,   grie?tai
kontroliuoti darbuotoj?  veiksmus, i?laikyti tam tikr?  nuotol?  tarp  sav?s
ir darbuotojo. Gabus vadovas  turi  atsisakyti  smulkmeni?kos  kontrol?s  ir
r?pintis galutiniais darbo  rezultatais.  Vadovas  gal?t?  i?vengti  klaid?,
jeigu savo darbe gal?t? vadovautis ?iais principais:
     1. Gabus vadovas daug d?mesio skiria kiakvienam  ?mogui,  stengiasi  ir
        moka prieiti individualiai, nuo?ird?iai domisi pavaldinio  gyvenimu,
        jo r?pes?iais, siekiais ir nes?km?mis.
     2.  Vadovas  turi  stengtis,  kad  jo  ?sakymai  neb?t?  atitr?k?   nuo
        pagrindinio tikslo. Tikslai negali b?ti diktuojami,  d?l  j?  reikia
        susitarti. ?sakydamas vadovas turi nurodyti  kas, k? ir  kada  turi
        atlikti, daroma klaida, kai vadovas  nurodo  darbuotojams  kaip  tai
        atlikti. Kompleksin?  u?duot?  reikia  paskirstyti  tarp  darbuotoj?
        atsi?velgiant ? j? kvalifikacij? bei patirt?.
     3. ?mon?je organizuoti  kiek galima, o reguliuoti   kiek  reikia.
        Per daug reguliuojant, didinamas personalas ir ?lugdoma  iniciatyva,
        o per ma?ai  einama prie chaoso.
     4. Reikia ne asmen? apr?pinti darbu, o parinkti tokius  asmenis,  kurie
        reikalingi tam darbui atlikti.  Kiekvienam  darbuotojui  duoti  tiek
        u?duo?i?, kiek jis gali jas kokybi?kai atlikti.
     5. Kontroliuoti reikia ne kart?, o pastoviai ir sistemingai.
   Vadovaudamasis ?iais  valdymo  principais,  laikydamasis  reprezentavimo
pareig? vadovas gali sukurti ger? ?mon?s ?vaizd? ir tuomet j? lyd?s s?km?.
   ?mogaus iniciatyva,  jo  entuziazmas    brangiausia  energija  ?em?je.
Vadovo s?km? priklauso nuo to,  kiek  tos  energijos  jis  sugeba  gauti  i?
kiekvieno savo pavaldinio ir kur j? nukreipia.


                             Naudota literat?ra

   1. Interneto med?iagos
   2.  .,  .,  .  . - .: , 1994
   3. Razauskas R.  A? vadovas.  -  1996.
   4. Valdymo tobulinimo metodika.  -  1997.