Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas


                           Vilniaus universitetas


            Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas



                     Politikos moksl? bakalauro programa
                             Lyginamoji politika


                               GERMAN GULEVI?
                         I kurso 3 grup?s studentas


               Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas


                             Semestrinis darbas



                        Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.

Patvirtinu, kad ?teikiamas darbas Prezidento  instituto  JAV  ir  Lietuvoje
lyginimas yra:
     1) atliktas savaranki?kai ir n?ra  pateiktas  kitam  kursui  ?iame  ar
        ankstesniuose semestruose;
     2)  nebuvo  naudotas  kitame   institute/universitete   Lietuvoje   ir
        u?sienyje;
     3) nedaro nuorod? ? kitus darbus, jei jie n?ra nurodyti darbe;
     4) pateikia vis? panaudotos literat?ros s?ra??.



G. Gulevi?



TURINYS


NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA  5

PREZIDENTO INSTITUTAS ... 6
Prezidentas .. 6
Prezidentui suteiktos pareigos ir galios  7



?VADAS


      Po ilg? praleist? TSRS sud?tyje met? Lietuva v?l  tapo  nepriklausoma.
Ta?iau atgavus nepriklausomyb? i?kilo daug klausim? ir problem?;  pagrindin?
 kaip nepakartoti padaryt?  klaid?  ir  v?l  neprarasti  demokratijos.  ?i?
problem?  i?sprendimui  didel?  ?tak?  turi  naujai   i?rinkta   institucin?
s?ranga.  Nors  pagrindinis  mano  darbo  tyrimo  objektas  yra   prezidento
institutas (kaip JAV, taip ir Lietuvoje), manau, kad b?t? kvaila i?rauti  j?
i? bendro konteksto  valstyb?s valdymo modelio, tod?l  pirm?j?  savo  darbo
dal? skyriau b?tent dabartinei Lietuvos institucinei  s?rangai  (nenagrin?ju
JAV d?l darbo apimties ribotumo). ?ioje dalyje paband?iau atsakyti kod?l  ir
kaip  buvo  gr??ta  prie  pusiau  prezidentizmo.   Antroje   darbo   dalyje,
nagrin?damas prezidento  institut?  kaip  reik?mingiausi?  JAV  ir  Lietuvos
valstyb?s s?rangos dal?, band?iau atsakyti ? pagrindin? ?io  darbo  klausim?
 kiek m?s? modelis yra  nutol?s  nuo  stabilum?  ir  demokratin?  vystym?si
garantuojan?io amerikieti?kojo prezidentizmo (pabr??iu, kad  nagrin?jau  tik
prezidento instituto aspektu). Kod?l nusprend?iau  lyginti  b?tent  Lietuvos
ir JAV, o ne,  tarkim,  Lietuvos  ir  Rusijos  prezidento  institutus?  Vis?
pirm?, Lietuvoje prezidento institutas egzistuoja palyginus  neilgai,  tod?l
yra logi?ka atkreipti d?mes? ? ?al?,  kurioje  jis  veikia  daugiau  nei  du
?imtus met?. Antr?, nors ir kiek  tai  yra  skaudu,  tenka  pripa?inti,  kad
Lietuva tampa vis labiau susijusi su JAV  (pradedant  amerikie?iais-auk?tais
pareig?nais Lietuvoje (ir Prezidentu), baigiant vedybomis su Williams).



1. NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA

       Pagrindinis  ir  svarbiausias  besikurian?ios  valstyb?s  politinis
klausimas  geriausios valdymo formos paie?ka. Nors i? esm?s  pasirinkimas
n?ra didelis (rinktis tenka  i?  parlamentarizmo,  prezidentizmo  ir  pusiau
prezidentin?s  sistemos  modelio),  ta?iau  i?kyla  keletas  labai   svarbi?
klausim?: kokiu b?du  pritaikyti i?vardintus modelius  savoms  valstybingumo
tradicijoms? ar b?tina beatodairi?kai kopijuoti kit? ?ali? patyrim?, ar  kai
kurie pakeitimai yra  nei?vengiami?  koks  modelis  u?tikrins  stabilum?  ir
demokratin? ?alies vystym?si?[1]
      Su ?iais klausimais Lietuva v?l susid?r? 1991  metais.  Bet  kod?l  gi
buvo sugr??ta prie pusiau prezidentinio  valdymo?  Patirtis  rod?,  kad  jis
nepasitvirtino. Kai kurie  istorikai  ??  valdymo  model?  net  nurod?  kaip
parlamentarin?s  kriz?s  ir  1926  met?  perversmo  Lietuvoje  ir   v?lesni?
perversm? kitose Pabaltijos respublikose prie?ast?.  Pavyzd?iui,  Z.Ivinskis
ra??: ?sivedusios pranc?zi?ko tipo seiminius re?imus visos trys  Pabaltijos
respublikos  greitai  ?m?  pergyventi  pana?ius  radikaliosios  demokratijos
rei?kinius, b?tent: didel? visuomenin? susiskaldym?, gaus? partij?  skai?i?,
da?nai gri?van?ias  koalicijas  ir  trumpalaikius  ministr?  kabinetus.[2]
Kod?l Lietuv? neatsi?velg? ? puikaus demokratijos pavyzd?io  JAV   patirt?
ir neper?m? prezidentinio valdymo formos arba savo kaimyni?-sesi?  (Latvijos
ir  Estijos)  pavyzd?iu  ne?tvirtino  parlamentin?s  respublikos   s?rangos?
Atsakymas  gl?di  to  meto  politin?je  situacijoje,  jei  konkre?iau,   tai
politin?je kovoje tarp LDDP ir S?j?d?io. LDDP nariai, vis dar  prisimindami,
kad demokratijos nebuvimas Lietuvoje pavert?  Smetonos  laik?  prezidentizm?
autoritarizmu ir galb?t Musolinio  fraz?,  kad   ekzekutyvin?  vald?ia  yra
vyriausia  vald?ia  valstyb?je   [3],   susir?pin?   galimu   autoritarizmo
restauravimu, pasisak? u?  parlamentin?s  respublikos  s?rang?.  Ta?iau  ?is
pasi?lymas buvo atmestas d?l  komunistin?s  projekto  autori?  praeities  ir
baim?s  sugr??ti  ?  sovietin?  superparlamenalizm?.  Reikia  pabr??ti,  kad
apriori?kai  neigiama  nuostata  komunist?   at?vilgiu   nebuvo   vienintel?
prie?astis, d?l kurios buvo atmestas LDDP si?lytas konstitucijos  projektas.
1991-1992 metais S?j?dis pama?u prarado parlamentin? daugum?, ir  prezidento
institucijos  ?vedimas  buvo  vienas  i?  b?d?   i?likti   vald?ioje.   Kaip
nepriklausomyb?s kov? suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar  buvo
gana populiarus. Tod?l,  net  jei  S?j?dis  numat?  pralaim?si?s  1992  met?
parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi  laim?ti  prezidento  post?  ir
tokiu b?du gauti mandat? formuoti ministr?  kabinet?.  Dar  vienas  parankus
S?j?d?iui   argumentas   buvo   L.Wymano   ir   B.Johnsono,    konsultavusi?
Auk??iausiosios Tarybos komisij? konstitucin?s reformos  klausimu,  si?lymas
pritaikyti Lietuvai kiek pataisyt? amerikieti?kojo prezidentizmo model?.
      Vis? tai susumavus, paai?k?s, kad pusiau  prezidentizmas  gal?t?  b?ti
paai?kintas  kaip  savoti?kas  kairi?j?,  pasisakiusi?   u?   parlamentin?
santvark?, ir de?ini?j?, siekusi?  prezidentin?s  sistemos  restauracijos,
kompromisas.[4]


2. PREZIDENTO INSTITUTAS

      Pirmoje dalyje i?nagrin?jau, kaip Lietuvoje  buvo  i?rinktas  pusiau
prezidentinis valdymo modelis. Kaip  jau  min?jau,  ?iam  sprendimui  padar?
?tak? ir amerikie?iai, tuo metu dirb? Lietuvos  parlamento  bei  Vyriausyb?s
strukt?rose.  Many?iau,  kad  ?vedant  prezidento  institut?,  dalimi   buvo
pam?gd?iojamas amerikoni?kas jo modelis. Netur?tume to g?dytis   prezidento
institutas buvo i?vystytas kaip tik JAV, o v?liau daugelis  ?ali?  band?  j?
m?gd?ioti  (paprastai  nes?kmingai[5]).  Ta?iau  dar  nei   vienoje   ?alyje
prezidento institutas  nepasiek?  tokio  statuso  ir  tokios  vald?ios  kaip
Jungtin?se Amerikos Valstijose. ?ioje darbo  dalyje  pabandysiu  i?ai?kinti,
kiek Lietuvos prezidento  institutas  yra  nutol?s  nuo  amerikieti?kojo  jo
modelio.

2.1. Prezidentas
      Many?iau, kad ??  skyri?  reik?t?  prad?ti  nuo  to,  kas  gali  tapti
valstyb?s prezidentu. Ie?kant  atsakymo  ?  ??  klausim?,  r?miausi  JAV  ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Pagal JAV Konstitucijos II  Straipsnio
pirm? poskyr? reikalavimai busimajam prezidentui  n?ra  labai  grie?ti:  jis
turi b?ti  pilietis  pagal  gimim?  (natural  born  Citizen),  kuriam  su?jo
daugiau nei trisde?imt penki metai, ne ma?iau kaip keturiolika  pastaruosius
met? gyven?s JAV.[6] D?l tos natural born fraz?s  gali   kilti  (ir  kyla)
daug gin??: nejaugi  ?mogus,  gim?s  JAV  pilietei  (arba  pilie?i?  porai),
gyvenan?iai kitoje ?alyje  arba  ?iaip  kuriam  laikui  i?vykusiai  i?  JAV,
neturi teis?s balotiruotis ? prezidento post??  Tur?dami  omenyje  tai,  kad
pirmasis JAV prezidentas gavo pilietyb? ne pagal ius soli princip?,  ir  kad
sekantieji  prezidentai  buvo  gim?  teritorijose,  kurios  tuo   metu   dar
nepriklaus? JAV, galime teigti, kad toks  JAV  Konstitucijos  II  Straipsnio
pirmo poskyrio punktas yra visi?ka neteisyb?. O kaip gi d?l visiems  ?inomos
amerikieti?kos  svajon?s    kiekvienas  gali  tapti  ?ios   ?alies   (JAV)
prezidentu? Deja, ji lieka vien svajone
      Saky?iau, lietuvi?  i?kelti  reikalavimai  busimajam  prezidentui  yra
daug demokrati?kesni.  Vis? pirm?, jis ne ma?iau  kaip  trejus  pastaruosius
metus turi b?ti gyven?s Lietuvoje (beveik penkis kartus  ?emesnis  cenzas!),
antr?, jis turi b?ti Lietuvos pilietis  pagal  kilm?.[7]  Mano  manymu,  ius
sangvinis   principas   yra   daug   teisingesnis   (prezidento   pilietyb?s
at?vilgiu), nes prezidentas,  neb?damas  tautos  dalimi,  nesuprasdamas  jos
m?stymo, pasaul??i?ros, negal?t? b?ti ir jos vadovu.
       Reik?t?  atkreipti  d?mes?  ?   dar   vien?   Konstitucijos   i?kelt?
reikalavim? Lietuvos Respublikos Prezidentui: asmuo, i?rinktas  Respublikos
Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl? politin?se partijose  ir  politin?se
organizacijose iki naujos Respublikos  Prezidento  kompanijos  prad?ios.[8]
JAV Konstitucija apie tai neu?simena, bet realiame gyvenime JAV  Prezidentas
yra ne tik savo partijos narys, bet ir  jos  lyderis.  Manau,  kad  tai  yra
pozityvu, kadangi nor?damas ?gyvendinti savo politin? program?,  prezidentas
apsupa save bendramin?iais (JAV prezidentas gali paskirti kelet?  t?kstan?i?
?moni? pareigoms  Baltuosiuose  R?muose,  Kabinete  ir  ?vairiuose  biuruose
u?imti), o jeigu Kongreso daugum? sudaro jo partijos  atstovai,  tai  viskas
vyksta  kaip  sviestu  patepta.  Ta?iau   reikia   tur?ti   omenyje,   kad
prezidentas ?iuo atv?ju veikia kaip  premjeras  ,  o  jo  valstyb?s  vadovo
pus? ? susijusius  su  partija  reikalus  da?niausiai  nesiki?a.  Apie  tai
pla?iau pa?nek?siu sekan?ioje dalyje.

2.2. Prezidentui paskirtos pareigos ir galios
       JAV  Konstitucija  apie  prezidento   ?sipareigojimus   kalba   labai
suglaustai.  Ji  beveik  nieko  nesako   apie   prezidento   administracines
pareigas, tik parei?kia, kad  vykdomoji  vald?ia  turi  b?ti  patik?ta  JAV
Prezidentui  ir  jis  turi  r?pintis,   kad   ?statymai   b?t?   pagarbiai
vykdomi.[9]  ?iuos  netikslius  apibr??imus  reik?t?   interpretuoti   kaip
prezidento  pareiga   vadovauti   ?vairiems   departamentams,   biurams   ir
programoms,  sukurtoms  Kongreso.  Kitaip  sakant,  prezidentas  turi   b?ti
federalin?s  biurokratijos  vadovu,  kuri  yra  sudaryta  beveik  i?   trij?
milijon?  civilini?  tarnautoj?.   J?   pagrindinis   tikslas      pad?ti
prezidentui   ?gyvendinti    Kongreso    ?statymus,    federalinio    teismo
nuosprend?ius ir sutartis, pasira?ytas  JAV.  ?is  aparatas  i?leid?ia  apie
pusantr? bilijono JAV doleri? (!) per metus. Bet apie  biurokratin?  aparat?
daug nekalb?siu. Pereisiu prie pagrindinio skirtumo  tarp  JAV  ir  Lietuvos
prezident?  pareig?  -  JAV  prezidentui  taip  pat  yra  pavald?ios   visos
ministerijos.  Kitaip  sakant,  jis   eina   ministro-pirmininko   pareigas.
Daugelis  mokslinink?  valstyb?s  vadovo  ir   ministro-pirmininko   pareig?
sutelkim? vienose rankose laiko did?iuliu prezidentizmo tr?kumu.  Tuo  tarpu
Lietuvoje ?ias  dvi  funkcijas  atlieka  du  skirtingi  ?mon?s,  kas  ?ymiai
palengvina prezidento, ir pagerina Vyriausyb?s darb?, kadangi jos vadovas  
ministras-pirmininkas  neturi sukti sau galvos  d?l  ceremonini?  pareig?
atlikimo. Argumentu JAV valstyb?s  valdymo  modelio  naudai  b?t?  tai,  kad
prezidentui, kaip valstyb?s administracijos vadovui,  ?alies  valdymo  darb?
?ymiai  palengvina  valstyb?s   vadovo   aureol?.   Pavyzd?iui,   nors   JAV
prezidentas ir  negali kontroliuoti  Kongreso,  ta?iau,  tur?damas  did?iul?
autoritet? valstyb?je, jis gali lengvai pasiekti savo  tiksl?  ir  priversti
nesukalbam? Kongres? pakl?sti. ?io klausimo  at?vilgiu  galime  teigti,  kad
lietuviai  pasirinko  tiesiausi?  (gal  ir  sunkiausi?)  keli?:   pagal   LR
Konstitucijos  58-?  straipsn?  Respublikos   Prezidentas   gali   paskelbti
pirmalaikius Seimo rinkimus  (tai  yra  paleisti  dabartin?  Seim?).  Ta?iau
darydamas tai, jis rizikuoja prarasti savo post?, kadangi  naujai  i?rinktas
Seimas  gali  paskelbti  (ir  turi   tam   visus   pagrindus)   pirmalaikius
Respublikos Prezidento rinkimus.
      T?siant prezidento  ir  parlamento  santyki?  tem?,  reik?t?  pamin?ti
veto teis?. JAV prezidentas gali vetuoti bet  kur?  ?statymo  projekt?  arba
rezoliucij?, priimt? Kongreso, i?skyrus Konstitucijos pataisas. Veto    tai
ai?kiai  apibr??tas  prezidento   nepasitenkinimas   kongresine   ?statym?
leidyba.   Tai   labai   efektyvus   ?rankis,   lyg   prie?svara    Kongreso
legislatyvinei  galiai.  Nepaisant  to,   Kongresas   labai   retai   atmeta
prezidento veto ir bando prastumti ?statym? dar  kart?  (veto  atmetimas
rei?kia, kas Kongresas gali priimti vetuot? ?statym? dviej? tre?dali?  bals?
dauguma kiekvienuose R?muose). Statistiniai duomenys rodo, kad  i?  pusantro
t?kstan?io veto tik ?imtas buvo atmesta Kongreso (ma?iau nei  7%).[10]  Taip
pat nereik?t? pamir?ti i?skirtinai JAV prezidento  ki?eninio  veto:  jeigu
prezidentas negra?ina ?statymo projekto Kongresui per 10 dien? d?l  to,  kad
pastarasis u?baig? savo sesij?, jis netampa ?statymu.  Nekalbant  apie  tai,
kad Lietuvos
Prezidentas  nesinaudoja  ki?eniniu  veto,  jis  net  negali   pasinaudoti
Konstitucijos jam pavestomis  galiomis  ir  realiame  gyvenime  kontroliuoti
Seimo ?statym? leidybos. I? 136 vetuot? ?statym? ir veto pastab?  (1993-1998
met?  duomenimis)  net  35  pastabos   buvo   atmestos   arba   numarintos
(i?brauktos   i?   politin?s    darbotvark?s,    o    v?liau    pakartotinai
neapsvarstytos)  Seimo.  Tai  sudaro   net   26%   bendro   veto   skai?iaus
(palyginkite su 7% JAV).[11] Tod?l galime teigti, kad Seimas  Lietuvoje  yra
daug vir?esnis u? Prezident?. Dar vienas argumentas Seimo naudai  b?t?  tai,
kad  Lietuvoje  neegzistuoja  viceprezidento  pareigos.  JAV  gi,  kartu  su
prezidentu  yra  i?renkamas  viceprezidentas,  kuris   b?damas   tiesioginiu
prezidento pavaduotoju, pastarajam i?vykus ? u?sien?, susirgus,  negalin?iam
atlikti savo pareig? d?l kit? prie?as?i? arba mirus eina  jo  pareigas.  Tuo
tarpu Lietuvoje Respublikos Prezident?, laikinai i?vykus?  ?  u?sien?  arba
susirgus? ir d?l to  negalint?  eiti  pareig?,  tuo  laiku  pavaduoja  Seimo
Pirmininkas.[12]
      Gr??damas prie prezident? pareig?  ir  gali?,  nor??iau  pabr??ti  dar
vien?, bendr? Lietuvos ir JAV prezidentams, bruo??   jie  eina  vyriausiojo
kariuomen?s vado pareigas.  Nors  JAV  Konstitucija  ir  skelbia  prezident?
auk??iausio  rango  karininku,  ta?iau  teis?  paskelbti  kar?  ji   palieka
Kongresui.  Konstitucijos   k?r?jai,   ?inoma,   ketino   leisti   Kongresui
kontroliuoti  prezidento  karines  galias,  kad  jo  valdymas  neperaugt?  ?
diktat?r?. T? pat? galime pasakyti ir apie Lietuvos Konstitucijos  suteiktas
Prezidentui  karines  galias.  Jis  priima  sprendimus   d?l   gynybos   nuo
ginkluotos agresijos, karo pad?ties ?vedimo, taip pat mobilizacijos,  ta?iau
juos  tvirtina  Seimas.[13]  Pagrindinis  skirtumas  tarp  JAV  ir  Lietuvos
prezident? karini? gali? yra tas, kad JAV prezidentas inicijuodavo  karinius
veiksmui  ir  be  Kongreso  pritarimo.  Pavyzd?iui,  Kenedis,  D?onsonas  ir
Niksonas kariavo  Pietry?i?  Azijoje  Kongresui  neskelbiant  karo  (i?tisas
Vietnamo karas buvo prakariautas be kongresinio pritarimo).
       Bet,  jeigu  kartais  atsitikt?,  kad  prezidentas  prad?t?   perdaug
savivaliauti, ir tai gr?st?  demokratijai,  JAV  ir  Lietuvos  Konstitucijos
numato impi?mento  atvej?.  Pagal  Lietuvos  Konstitucijos  86-?  straipsn?,
Prezidentas gali b?tu prie? laik?  pa?alintas  i?  pareig?  tik  ?iurk??iai
pa?eid?s Konstitucij? arba  sulau??s  priesak?,  taip  pat  paai?k?jus,  jog
padarytas  nusikaltimas.  Tai  atliekama  apkaltos  proceso  tvarka,  kuri?
nustato Seimo statutas. Seimas 3/5 vis? nari? bals? dauguma  gali  pa?alinti
Prezident? i? pareig?.[14] Impi?mento procesas JAV yra sud?tingesnis.  Pagal
Konstitucijos I ir II straipsnius,  Senatas  gali  pa?alinti  Prezident?  i?
pareig? u? i?davim?, ki?ininkavim?  arba  kitus  didelius  nusikaltimus  ir
baud?iamuosius nusi?engimus.[15] Atstov? R?mai pareig?n?  apkaltos  proceso
tvarka paprasta bals? dauguma  pradeda  impi?mento  proces?.  Ta?iau  b?tent
Senatui priklauso paskutinysis ?odis  2/3 senatori? bals?  dauguma  Senatas
skelbia verdikt?  kaltas Prezidentas ar ne. Taigi JAV pa?alinti  prezident?
i? pareig? n?ra taip  jau  paprasta.  Per  visus  200  prezidento  instituto
egzistavimo metus impi?mento proced?ra prie? prezident? buvo  panaudota  tik
kart?  1868 metais prie? D?onson?. Prezidentui  pripa?inti  kaltu  neu?teko
vieno balso. Nors Lietuvoje prezidentas  nei  kart?   nebuvo  pa?alintas  i?
pareig? impi?mento b?du, ta?iau jau?iasi, kad Lietuvos Seimas gali  lengviau
j? panaudoti ir pripa?inti Prezident? kaltu.



I?VADOS


      Prezidento institutas Lietuvoje, palyginus su JAV, yra labai  silpnas.
Nors Lietuvos  Konstitucija  kai  kuriais  at?vilgiais  yra  teisingesn?  ir
Prezidentui suteikia pakankamai  daug  gali?,  Lietuvos  Prezidentas  nemoka
arba bijo jomis pasinaudoti  ir  pama?u  tampa  Seimo  prievaizdu;  realiame
gyvenime prezidentas  yra  atskirtas  ir  nuo  ?statym?  leid?iamosios  (jis
negali leisti ?statymo gali? turin?i? akt?, jo veto teis?  yra  neefektyvi),
ir  nuo  vykdomosios  vald?ios  (jis  nedalyvauja  Vyriausyb?s  pos?d?iuose,
atskirai nuo Vyriausyb?s rengia ?statym?  projektus,  Vyriausyb?  atsiskaito
tik Seimui, o Ministrus Prezidentas gali  keisti  tik  Premjero  pritarimu).
M?s?  Prezidentas  atlieka  tik  cerimonines  funkcijas.  Tuo  tarpu   JAV
Prezidentas  yra  neatskiriama  abiej?  vald?i?  dalis  ir  tautos  vadovas,
suprantantis jos poreikius  ir  galintis  juos  patenkinti.  Tai  gali  b?ti
paai?kinta ir Konstitucijos  Prezidento  suteikt?  gali?  visuma,  ir  ilgu,
sud?tingu Prezidento  instituto  evoliucijos  procesu.  Lietuvos  Prezidento
institutas lyg naujagimis, kuris semiasi  j?g?,  vystosi,  pagaliau  br?sta.
Galime tik?tis, kad  stipr?jant  demokratijai  ir  atsirandant  demokratijos
tradicijoms, Prezidento institutas Lietuvoje stipr?s  ir  jam  bus  suteikta
daugiau  gali?  bei  vald?ios.  Svarbu,  kad  tobula  demokratija   nevirst?
autoritarizmu    kaip  pasak?  K.Rositeris,  prezidento  institutas,  kaip
kiekvienas kitas vald?ios instrumentas, kur? mes esam  suk?r?  savo  naudai,
veikia  tvirtose  priva?ios  laisv?s  ir  visuotin?s  moral?s  ribose,   kas
rei?kia, kad prezidentas gali s?kmingai vadovauti tik  kai  jis  gerbia  tas
ribas  dirbdamas iki rib?, kurias  nustat?  ir  remia  ?moni?  dauguma,  ir
rinkdamasis priemones, kurios yra teisingos ir garbingos.[16]



LITERAT?ROS S?RA?AS


Woll P. American government.  10th ed.  JAV: HarperCollins Publ., 1990.

Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today:
the essentials.  JAV: West Publ.Co., 1997.

Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos Konstitucijos  reforma.    Ryga,
1930.

Levy L., Karst K., Mahoney D. Encyclopedia of the American  Constitution.  
JAV: Macmillan Publ. Co., 1990.

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir  ?statym?  leidyba:  veto  teis?s  naudojimas
Lietuvoje // Politologija.  1998.  Nr. 2(12).  P. 57-69.

Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija.  1996.  Nr. 1
(7).  P. 92-109.

Janda K., Berry J., Goldman J. The challenge of democracy.  2nd ed.   JAV:
Houghton Mifflin Co., 1989.


-----------------------
[1] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija.  1996. 
Nr. 1 (7).  P. 93-94.
[2] ?voba J. Seimin? ir prezidentin? Lietuva.  Vilnius: Vyturys, 1990.
[3] Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos konstitucijos reforma. 
Ryga, 1930.  P.12.
[4] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija.  1996. 
Nr. 1 (7).  P. 97-99.
[5] Woll P. American government.  10 th ed.  JAV: HarperCollins Publ.,
1990.  P. 355.
[6] Janda K., Berry J. The challenge of democracy.  2nd ed.  JAV:
Houghton Mifflin Co., 1989.  P. 395.
[7] Lietuvos Respublikos Konstitucija.  78 str.
[8] Ten pat.  83 str.
[9] Janda K., Berry J. The challenge of democracy.  2nd ed.  JAV:
Houghton Mifflin Co., 1989.  P. 396.
[10] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics
today: the essentials.  JAV: West Publ.Co., 1997.  P. 401.
[11] Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s
naudojimas Lietuvoje // Politologija.  1998.  Nr. 2(12).  P. 61-62.
[12] Lietuvos Respublikos Konstitucija.  89 str.
[13] Ten pat.  84 str. 16 punktas.
[14] Lietuvos Respublikos Konstitucija.  74 str.
[15] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics
today: the essentials.  JAV: West Publ.Co., 1997.  P. 407.

[16] Woll P. American government.  10 th ed.  JAV: HarperCollins Publ.,
1990.  P. 364.